Visoje ES kaimo vietovių gyventojų amžiaus vidurkis yra didesnis nei miestuose ir per ateinantį dešimtmetį jų kaimo vietovėse pamažu mažės. Todėl dėl nepakankamo junglumo, prastai išvystytos infrastruktūros, nepakankamos užimtumo galimybių įvairovės bei ribotų galimybių naudotis tokiomis paslaugomis kaimo vietovės tampa mažiau patrauklios gyventi ir dirbti. Be to, kaimo vietovėms taip pat tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant ES žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Įgyvendinus ES skaitmeninius užmojus iki 2030 m., atsiras daugiau galimybių užtikrinti tvarią kaimo vietovių plėtrą, neapsiribojant žemės ūkiu ir miškininkyste, suteikiant naujų perspektyvų gamybos, paslaugų plėtrai ir prisidedant prie geresnio paslaugų ir pramonės sektorių geografinio pasiskirstymo.
Siekiant prisidėti prie bendrų ES kaimo vietovių vizijos tikslų įgyvendinimo, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo ir bendrų kaimo bendruomenių tikslų siekio, naująjį Kaimo paktą įgyvendins ES, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens subjektai. Pasitelkdama esamus tinklus, EK skatins visais lygmenimis keistis idėjomis ir geriausios patirties pavyzdžiais.
Vizijoje ir veiksmų plane nustatytos keturios veiksmų kryptys:
stiprinimas: daugiau galimybių kaimo bendruomenėms, labiau prieinamos paslaugos ir palankesnės sąlygos socialinėms inovacijoms;
junglumas: geresnis junglumas, t. y. geresnis susisiekimas ir skaitmeninė prieiga;
atsparumas: gamtos išteklių išsaugojimas ir ekologiškesni ūkininkavimo metodai siekiant kovoti su klimato kaita, kartu užtikrinant socialinį atsparumą, t. y. suteikiant galimybių lankyti mokymo kursus ir gauti kokybišką darbo vietą;
klestėjimas: įvairesnė ekonominė veikla ir didesnė ūkininkavimo, žemės ūkio produktų gamybos veiklos ir kaimo turizmo pridėtinė vertė.
EK rems ir stebės ES kaimo veiksmų plano įgyvendinimą, reguliariai jį atnaujins, siekdama užtikrinti, kad jis išliktų aktualus. Kad būtų palaikomas nuolatinis dialogas kaimo plėtros klausimais, EK taip pat palaikys ryšius su valstybėmis narėmis ir kaimo plėtros subjektais. Be to, bus pradėtas taikyti poveikio kaimui vertinimo mechanizmas. Bus siekiama geriau nustatyti ir atsižvelgti į EK iniciatyvų dėl darbo vietų kaimo vietovėse kūrimo, ekonomikos augimo ir darnaus vystymosi galimą poveikį ir pasekmes.
Galiausiai EK įsteigs Kaimo stebėjimo centrą, kuris tobulins duomenų apie kaimo vietoves rinkimo ir analizės metodus. Tokiu būdu gauta informacija bus naudojama priimant sprendimus dėl kaimo plėtros ir padės įgyvendinti Kaimo veiksmų planą.
Paskelbtas pranešimas apie ilgalaikę kaimo vietovių viziją – pirmas žingsnis siekiant, kad iki 2040 m. kaimo vietovės sustiprėtų, būtų geriau sujungtos, atsparios ir klestėtų. Svarbiausią vaidmenį siekiant šių tikslų atliks Kaimo paktas ir ES kaimo veiksmų planas.
Siekdama nustatyti, kokiais būdais būtų galima įgyvendinti vizijos tikslus, iki 2021 m. pabaigos EK bendradarbiaus su Europos regionų komitetu. Iki 2023 m. vidurio EK įvertins, kokie ES ir valstybių narių finansuojami veiksmai buvo įgyvendinti ir planuojami įgyvendinti kaimo vietovėse. Viešoje EK ataskaitoje, kuri bus paskelbta 2024 m. pradžioje, bus nustatytos sritys, kurioms reikia didesnės paramos ir finansavimo, taip pat ES kaimo veiksmų planu bus grindžiami tolesni veiksmai. Į diskusijas dėl ataskaitos bus atsižvelgta rengiant ES 2028-2034 m. programavimo laikotarpio pasiūlymus.
Daugiau ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją iki 2040 metų galite rasti čia.
